Aronijos tiesiai iš ekologinio ūkio

Ekologija ir sandrauga su gamta! Jei užliptumėte ant Svirkalnio regyklos, kur akis užmato, visur – ūkininkų laukai, „chemizuoti“ ūkiai, bandantys įsisavinti bet kokį dar užsilikusį savaiminį beržynėlį, medžiais ir krūmais apaugusią „salelę“, nusausinti kiekvieną pelkę, nukirsti kiekvieną pakelės medį. Atrodo, kad apylinkių gamta tapo vienu dideliu monokultūrų arealu. Laukiniams gyvūnams tinkančių pasislėpti gojelių sparčiai mažėja. Mūsų pasirinkimas – gamtą tausojanti ir atsakingą požiūrį į vartotoją puoselėjanti ekologija.

Pasaulyje įsigalėjus vartotojiškai kultūrai stengiamasi mechanizuoti daugybę žemės ūkio procesų, tačiau modernizacija turi savo kainą – žmogus nebejaučia saiko išnaudodamas gamtą, mažėja dirvožemio derlingumas, prasideda dirvos erozija, dar produktyvūs augalai keičiami naujais, mažėja biologinė įvairovė, ir taip žmogus pasijaučia pasaulio viešpačiu.

Mes dalinamės teritorija su čia gyvenančiomis stirnomis, kiškiais, gervėmis, gulbėmis, šernais, bebrais, kurie dažnai užklysta į mūsų laukus papildyti savo maisto racioną, pasikasyti ragus ar šiaip dėl pramogos. Jie padaro žalos plantacijose augantiems augalams, tačiau čia mes žinome, kad tai mes įsiveržėme į jų ganyklų plotus, todėl turime su jais sugyventi. Būtent jie, laukiniai gyvūnai, o ne po mūsų laukus klaidžiojantys ir lengvo grobio tykantys medžiotojai yra mūsų bičiuliai.